Paieška

Matematika

        Jėzaus Draugijos edukacinėje sistemoje daug dėmesio buvo skiriama matematikai, nes, pasak jėzuitų provincijolo Pranciškaus Sunyerio (Franciscus Sunyer, Sunner, 1532–1580), – mokyti filosofijos be matematikos – tas pats, kaip rėčiu semti vandenį. Taigi, Vilniuje kaip ir kitose jėzuitų kolegijose, buvo dėstomi elementarūs matematikos pradmenys, o 1574 m. įsteigta matematikos katedra, vadovaujama profesoriaus Leonardo Krakerio. Įsteigus Vilniaus jėzuitų akademiją, matematika buvo dėstoma Filosofijos fakultete antraisiais, o kartais ir trečiaisiais mokslo metais. Pirmuoju Vilniaus akademijos profesoriumi tapo Jokūbas Bosgravė. Be jo, sėkmingą matematikos mokslo raidos pradžią Lietuvoje įtakojo profesorių Jokūbo Markvarto, Andriaus Milevskio ir Osvaldo Kriugerio pedagoginė ir mokslinė veikla. Iš pirmųjų išlikusių matematikos mokslo darbų minėtinas A. Milevskio rankraštis Matematikos mokslo pradmenys (Elementa[rum] mathematicarum disciplinarum... [Vilnae], 1629–1630), sudarytas iš kelių įvairiu laiku rašytų traktatų, atskleidžiančių Vilniaus jėzuitų akademijoje dėstyto matematikos kurso problematiką, ir O. Kriugerio Praktinė aritmetika (Arithmetica practica... Vilnae, 1635), išleista Vilniaus akademijos spaustuvėje.
        Būtina pažymėti, kad dėl ypatingos, visoje Europoje jėzuitų mokymo ir mokslo įstaigose įtvirtintos ir pagal studijų nuostatas (Ratio studiorum) organizuotos mokymo sistemos, matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų profesoriams ir jų kurso klausiusiems jaunuoliams buvo būdingas klasikinis humanistinis išsilavinimas, jie gerai mokėjo lotynų kalbą, o tai leido laisvai dalyvauti Europos mokslinės komunikacijos procesuose, susipažinti su naujausiomis to meto teorijomis, įsisavinti pažangiausias tyrimų metodus ir rezultatus. Šios aplinkybės teigiamai įtakojo matematikos mokslo raidą Lietuvoje, padėjo susiformuoti talentingiems mokslininkams vietos bendruomenėje. Be Vakarų Europoje publikuotų matematikos mokslo darbų ir mokymo priemonių Vilniaus jėzuitų akademijoje plačiai naudoti žymaus lenkų mokslininko Alberto Tilkovskio (Wojciech Tylkowski, 1629–1685) parengti matematikos veikalai: keletą kartų išleista ir paties autoriaus taisyta Įdomioji aritmetika (Arithmetica curiosa... Cracoviae, 1668) ir iš trijų dalių susidedanti išsami Įdomioji praktinė geometrija (Geometrija practica curiosa... Poznań, 1691).
        Didžiausi matematikos pasiekimai Vilniaus jėzuitų akademijoje pirmojoje XVII a. pusėje sietini su akademijos auklėtinio, vadinto to amžiaus Archimedu (saeculi sui Archimedes), profesoriaus O. Kriugerio ir jo mokinių: Jono Rudaminos Dusetiškio (Jan Rudomina Dusiatski, 1615–1651), Alberto Diblinskio (Albertus Dyblinski, XVII a.), Jono Mlodzianovskio (Jan Młodzianowski, XVII a.) ir Jono Reiterio (Johann Reyter, XVII a.) moksline veikla. Iš šio laikotarpio matematikos mokslo darbų minėtina J. Rudaminos Dusetiškio disertacija Žymiausios matematikos teoremos ir problemos (Illustriora theoremata et problemata mathematica… Vilnae, 1633), dedikuota Vilniaus akademijos mecenatui, karaliui Vladislovui Vazai IV (Władysław IV Vaza, 1595–1648), J. Reiterio veikalas Iridė arba matomos spalvos (Iris seu colores apparentes… Vilnae, 1647), skirtas geometrijos ir optikos klausimų analizei ir universiteto auklėtinio Mikalojaus Belkovskio (Nicolaus Białkowski, m. 1643) traktatas Teoricentrika arba matematiniai svarstymai apie taškus ir centus (Theorocentrica sive mathematicae de punctis et centris considerationes… Vilnae, 1644), išleistas Vilniaus akademijos spaustuvėje.
XVIII a. viduryje dėstyti tiksliųjų mokslų į Vilnių buvo pakviesti prancūzų mokslininkai – Žanas Žoze Rosinjolis, vėliau dėstęs Milane ir Turine, išleidęs apie 70 mokslo darbų ir Žanas Klodas Flerė, dėstęs eksperimentinę fiziką. Šių profesorių dėstytų dalykų turinį galima analizuoti pagal išlikusį Ž. Ž. Rosinjolio trigonometrijos rankraštį (Trigonometrija... [Vilnae], 1765) ir Ž. K. Flerė Fizikos tezes apie šviesą ir spalvas (Theses physicae de lumine et coloribus, Vilnae, 1762). Be minėtų profesorių, kai kuriuos matematikos dalykus dėstė astronomas Tomas Žebrauskas, vadovavęs Bažnyčios ir visuomenės veikėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) referendoriaus Juozapo Sapiegos (Józef Stanisław Sapieha, 1708–1754) mokslinio darbo Matematikos mokslo įrodymas sferinės trigonometrijos, iš sferinės ir teorinės astronomijos ir mechanikos (Specimen scientiae mathematicae ex trigonometrija sphaerica, astronomia tum sphaerica quam theorica atq[ue] mechanica… Vilnae, 1754) gynimui, T. Žebrauskas, parengęs ir išleidęs metodinio pobūdžio veikalą Dvi matematikos mokslo rūšys (Duo specimina scientiae mathematicae... Vilnae, 1754) ir Jokūbas Nakcijonavičius, domėjęsis žymaus vokiečių matematiko Kristijano Volfo (Christian Wolf, 1679–1754) darbais. J. Nakcijonavičiaus mokslinius interesus atskleidžia jo parengta mokymo priemonė Matematikos paskaitos, papildytos Volfo matematikos pradmenimis (Praelectionae mathematicae ex Wolfianis elementis adornatae... Vilnae, 1759), pakartotinai išleista 1761 m.
        Išaugus mokslo lygiui, gilinti matematikos žinių gabūs Vilniaus jėzuitų akademijos studentai buvo siunčiami į užsienio mokslo ir mokymo įstaigas. Iš jų minėtinas teologijos daktaras Kazimieras Naruševičius, matematikos disciplinas studijavęs Avinjono (Prancūzija) kolegijoje, vėliau – Italijoje ir Vokietijoje, o nuo 1764 m. dėstęs matematiką Vilniaus jėzuitų akademijoje. Vilniaus universitete apginta nemažai matematikos mokslo krypties disertacijų, parašyta ir išleista vertingų mokslo darbų. Minėtinas Vilniaus akademijos auklėtinio Pranciškaus Vicherto (Franciscus Wichert, XVIII a.) mokslinis darbas Matematikos tezės iš aritmetikos, algebros, geometrijos (Theses mathematicae ex arithmetica, algebra, geometria... Vilnae, 1755), parengtas ir gintas vadovaujant profesoriui B. Dobševičiui ir Kilmingųjų kolegijoje studijavusio Karolio Ragozos (Carolus Rahoza, XVIII a.) darbas Matematikos tezės iš aritmetikos, algebros, geometrijos (Theses mathematicae ex arithmetica, algebra, geometria... Vilnae, 1755), parengtas vadovaujant profesoriui T. Žebrauskui.