Paieška

Filologija

        Jėzuitų mokymo sistemoje didelis dėmesys buvo skiriamas klasikinių kalbų mokymui: lotynų kalbos buvo pradedama mokyti žemiausioje kolegijos gramatikos klasėje, graikų kalbos –poetikos, o hebrajų – retorikos klasėje. Pagal Jėzaus draugijos mokymo nuostatus (Ratio studiorum) Vilniaus jėzuitų akademijoje iš pradžių buvo penkerių metų lotynų kalbos mokymo kursas, 1583 m. išplėstas iki šešerių metų. Pamokos vykdavo kiekvieną dieną, išskyrus penktadienį, skirtą tikėjimo dalykams. Lotynų kalbos buvo mokoma palaipsniui: pirmosiose klasėse įsisavinę lotynų kalbos gramatiką ir sintaksę, penktoje, poetikos (arba humanitas) klasėje, mokiniai tobulino stilių, skaitė ir imitavo Publijaus Vergilijaus Marono (Publius Vergilius Maro, 70–19), Kvinto Horacijaus Flako (Quintus Horatius Flaccus, 65–8), Publijaus Ovidijaus Nazono (Ovidijus Publius Naso, 43–apie 18) odes, elegijas, bukolikas, o po to patekdavo į aukščiausią – retorikos klasę, kur ne tik studijavo Antikos autorius, bet ir kūrė originalius eilėraščius, odes, epitafijas, kitus proginės literatūros žanrus. Per penkerius-šešerius metus gerai įvaldę lotynų kalbą, jaunuoliai pasiruošdavo trejų metų filosofijos studijoms, o po jo pradėdavo ketverių metų teologijos kursą.
        Mokytis lotynų kalbos padėdavo ne tik jėzuitų mokymo nuostatuose įtvirtinti mokymo metodai, bet ir šiam tikslui pritaikytos mokymo priemonės. Iš jų minėtinas visoje Jėzaus Draugijos švietimo ir mokslo sistemoje naudotas ispano Emanuelio Alvaro (Manoel Alvarez, 1526–1582) vadovėlis Trys knygos apie gramatikos mokymą (De institutione grammatica libri tres… Lisbonae, 1572), Vilniuje pirmą kartą išspausdintas Karcanų spaustuvėje (veikė 1580–1620) 1592 m., Vilniaus akademijos spaustuvėje – 1775 m., iki akademijos gyvavimo pabaigos išleistas dar 20, o visame pasaulyje iki XIX a. – beveik 400 kartų. Šios knygos Karcanų spaustuvės leidimas labai retas, tačiau Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas vienas 1773 m. ir keletas vėlesnių leidimų egzempliorių. Nuo XVI a. pabaigos retorikos studijoms Vilniaus akademijoje plačiai naudotas ispano Cypriano Suarezo (Cyprianus Soarez, m. 1593) vadovėlis Apie retorikos meną (De arte rhetorica libri tres... Coimbrae. 1560), Vilniuje išleistas 1705 m. ir to paties autoriaus Retorikos lentelės (Tabulae rhetoricae... Venetiae, 1589), Vilniuje išleistos 1680 m. Be lotynų, čia, kaip ir kitose jėzuitų kolegijose, buvo mokoma graikų ir hebrajų kalbų. Pirmasis Vilniuje išleistas graikų kalbos vadovėlis buvo Jokūbo Gretserio (Jacob Gretser, 1562–1625) Graikų kalbos mokymas (Institutiones linguae Graecae... Ingolstat, 1593), 1604 m. išleistas Vilniuje, Karcanų spaustuvėje. Šios kalbos mokymui naudotas ir Vilniaus akademijos profesoriaus Žygimanto Liauksmino vadovėlis Graikų kalbos mokymo santrauka (Epitome Institutionum linguae Graecae. Vilnae, 1655), išleistas Vilniaus akademijos spaustuvėje ir laikomas pirmuoju originaliu graikų kalbos vadovėliu Abiejų Tautų Respublikoje.
        Vilniaus jėzuitų akademijoje buvo plėtojama įvairialypė muzikinė ir teatrinė veikla: statomos pjesės, choreografinės kompozicijos, rengiamos teatralizuotos religinės ir akademinės šventės. Yra išlikę duomenų apie universiteto kapelą, pjesių tekstų, mokyklinio teatro programų. Akademijos dramaturgijai pradžią davė 1570 m. spalio 18 d. kolegijos kieme vaidinta italo Stepono Tuccio (Stephanus Tucci, XVI a.) komedija Heraklis (lot. Hercules). Mokykliniam teatrui dramų yra parašę: Grigalius Knapijus (Gregorius Knapius, Knapski, 1564–1638), Kasparas Pentkowskis (Kaspar Pętkowski, 1554–1612), retorikos ir poetikos profesoriai. Minėtini akademijos profesoriaus, filosofo, retorikos ir muzikos teoretiko Ž. Liauksmino draminiai kūriniai, jo parengtas, pirmuoju muzikos vadovėliu Lietuvos-Lenkijos valstybėje laikomas traktatas Muzikos teorija ir praktika (Ars et praxis musicae... Vilnae, 1667), pakartotinai išleistas 1693 m. ir tarp kitų mokymo priemonių populiarumu išsiskyręs retorikos veikalas Oratoriaus praktika arba retorikos meno taisyklės (Praxis oratoria sive praecepta artis rhetoricae… Braunsberg, 1648), įvairiose Europos spaustuvėse išleistas dvylika kartų. Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas puošnus 1682 m. Frankfurte prie Maino išleisto Oratoriaus praktikos egzempliorius ir keletas kitų šio veikalo leidimų pavyzdžių.
        Ne mažiau populiarūs buvo žymaus XVII a. pamokslininko, istoriko ir literato, Vilniaus akademijos rektoriaus Kazimiero Kojalavičiaus Retorikos pagrindai (Institutionum rhetoricarum Pars I–II, Vilnae, 1654), parengti pagal jo skaitytą retorikos kursą. Filologijos teorinės minties, Lietuvos raštijos ir grožinės literatūros raidai itin reikšminga Vilniaus universiteto profesoriaus ir poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus mokslinė ir meninė kūryba. Vilniaus universitete 1627–1628 m. dėstęs retoriką, po to – filosofiją ir teologiją, parašęs proginių kūrinių, filosofinių-refleksinių eilėraščių, retorikos ir poetikos veikalų (traktatas Apie aštrų ir šmaikštų stilių), M. K. Sarbievijus meninę brandą pasiekė 1622–1625 m., studijuodamas teologiją Romoje. M. K. Sarbievijaus poetinę kūrybą vainikuoja poezijos rinkinys Trys lyrikos knygos (Lyricorum libri tres, Coloniae Agrippinae, 1625), – už ją popiežius Urbonas VIII (Maffeo Barberini, 1568–1644) poetą vainikavo šlovę ir pripažinimą simbolizuojančiu laurų vainiku. Sarmatijos Horacijumi vadinto M. K. Sarbievijaus poezija buvo žinoma ir skaitoma visoje Europoje iki pat XIX a. Poetui esant gyvam, geriausiose Europos spaustuvėse ji išleista penkis kartus (minėtinas itin puošnus 1632 m. Plantenų spaustuvės leidimas), o XVII a. – daugiau kaip 40 kartų.
        Vilniaus jėzuitų akademijoje buvo sukurta didelė XVI–XVIII a. įvairialypės Lietuvos lotyniškosios raštijos dalis, reikšmingų kūrinių lenkų, graikų ir kitomis kalbomis. Dideli Vilniaus akademijos nuopelnai lietuvių kalbos raidai. Vilniaus akademijoje buvo išleistos pirmosios LDK knygos lietuvių kalba: žymaus humanisto, lietuvių raštijos kūrėjo, Krakių klebono, Žemaičių kapitulos kanauninko (nuo 1572 m.) ir Žemaičių vyskupijos administratoriaus (nuo 1609 m.) Mikalojus Daukšos (tarp 1527 ir 1538–1613) išverstas Jokūbo Ledesmos (Diego Ledesma, 1516–1575) Katekizmas (Kathechismas arba mokslas kiekwienam krikczczionii priwalus... Wilniuie, 1595) ir Jokūbo Vujeko (Jakób Wujek, 1540–1597) Postilė (Postilla catholicka. Tai est iżguldimas Evangeliu kiekvienos nedelios ir swętes per wissus metus... W Wilniui, 1599). Akademijos profesorius Konstantinas Sirvydas apie 1620 ar 1629 m. parengė ir išleido pirmąjį Lietuvių kalbos žodyną (Dictionarium trium linguarum, Vilnae, 1629), pakartotinai išspausdintą 1631, 1642 ir 1677 m., akademijos spaustuvėje išleista parengta pirmoji (nežinomo autoriaus) lietuvių kalbos gramatika Lietuvos kalbų visuma (Universitas lingvarum Litvaniae in Principali Ducatus eiusdem dialecto grammaticis legibus circumscripta... Vilnae, 1737).