Paieška

TEOLOGIJA

DOGMATINĖ TEOLOGIJA, MORALINĖ TEOLOGIJA, ŠV. RAŠTAS, KANONŲ TEISĖ

Vilniaus imperatoriškajame universitete Moralinių ir politinių mokslų fakultete 1803–1832 m. veikė Teologijos skyrius, o jo absolventai įgydavo aukštąjį teologinį išsilavinimą. Nors ir neturėdamas savarankiško fakulteto teisių, Teologijos skyrius, pirmininkaujant vyriausiam amžiumi teologui, rengdavo atskirus akademinius posėdžius, be to, turėjo išimtinę teisę egzaminuoti studentus ir teikti teologijos daktaro laipsnius. Pagal caro įsakymą vyskupo ar kitą aukštą katalikų konfesijos pareigybę Rusijos imperijoje buvo galima užimti tiktai apgynus teologijos daktaro laipsnį Vilniaus universitete arba universitetui jį patvirtinus, o siekti tokio laipsnio kitais būdais buvo griežtai uždrausta. Teologijos skyriuje paskaitas lankė Vilniaus pranciškonų, karmelitų, misionierių, bazilijonų ir kitų vienuolijų nariai, studentai iš Žemaičių, Mogiliovo, Slucko, Podolės, Polocko, Lietuvos Brastos, Minsko katalikų ir Slucko unitų vyskupysčių.
 Universitete veikė trys teologijos katedros: Šventojo Rašto, Dogmatinės ir Moralinės teologijos. Be šių pagrindinių disciplinų, dar buvo dėstoma Bažnyčios istorija, pastoralinė teologija, kanonų teisė, homiletika ir klasikinės kalbos. Iki 1814 m. Šventojo Rašto katedrai vadovavo Filipas Golianskis, išleidęs Šventojo Rašto komentarų, katekizmą, medžiagos pamokslams. Po jo katedros vadovo pareigas perėmė universiteto auklėtinis Mykolas Bobrovskis dar dėstęs arabų kalbą ir biblijinę archeologiją, Vilniuje parengęs ir išleidęs originalų mokslinį darbą Biblinė archeologija (Archeologia Biblijna... Vilnae, 1829). 1817–1821 m. Šventojo Rašto katedros profesoriaus pareigas ėjo garsus bibliofilas ir Rytų kalbų žinovas Jonas Chrizostomas Gintila. Dogmatinės teologijos katedrai iki 1814 m. vadovavo teologijos daktaras bazilijonas Augustinas Tomaševskis, kurį laiką buvęs knygų cenzorius ir dirbęs universiteto bibliotekoje, o 1815–1828 m. – Andrius Benediktas Klongevičius, vėliau tapęs Vilniaus vyskupu. Iš moralinės teologijos dėstytojų minėtinas teologijos ir kanonų teisės daktaras telšiškis Jonas Skydelis, parengęs ir išleidęs mokymo priemonę Išradingiausios homiletikos arba pamokslų sakymo taisyklės (Celniejsze prawidła homiletyki czyli wymowy kazalnej... Wilno, 1835).
Visas bažnytinės teisės kursas Vilniaus universitete buvo įvestas tiktai 1816 m., o jį skaityti buvo pavesta pasauliečiui bažnytinės teisės šaltinių žinovui, civilinės ir baudžiamosios teisės profesoriui Aloyzui Liudvikui Kapeliui. Buvęs Pizos universiteto profesorius ir Florencijos istorijos muziejaus direktorius A. L. Kapelis, dėstydamas bažnytinės teisės kursą Vilniaus universitete, tęsė ir mokslinę tiriamąją veiklą, parengė ir išleido teorinių darbų ir mokymo priemonių. Minėtinas A. L. Kapelio teisės šaltinotyros ir metodologijos veikalas Apie kanonų teisės šaltinius ir pagrindus (O źródłach i zasadach prawa kanonicznego... Wilno, 1815) ir dėstomo kurso klausytojams parengtas Kanonų teisės vadovėlis (Manuale Juris Canonici... in usum auditorium... Vilnae, 1819).